Pastereliozė - viena iš pagrindinių triušių infekcinių ligų, kuriai būdingas didelis gyvūnų sergamumas ir gaištamumas. Dėl šios ligos triušių augintojai patiria didelius nuostolius. Šią ligą sukelia bakterija Pasteruella. Ligos eiga gali būti ūmi, poūmė ir lėtinė. Ūmia pasterelioze susirgusių triušių kūno temperatūra pakyla iki 41-42° C, kvėpavimas padažnėja, prasideda sloga, viduriavimas. Triušiai, susirgę šia forma, nugaišta per 1-2 paras. Dažniausiai triušiai serga lėtine pastereliozės forma. Triušiams diagnozuojamas rinitas – iš nosies landų teka pūlingos išskyros, dažnai pažeidžiami plaučiai. Triušių pastereliozė pasireiškia, ne tik kvėpavimo takų ligomis, bet ir vidinės ausies uždegimu, septicemija, meningitu ir kt.

Pastereliozę reikia skirti nuo kitų kvėpavimo takų ligų, kurias su­kelia virusai, stafilokokai.

Pastereliozei gydyti vartojami antibiotikai, kurie yra efektyvūs, tačiau išgydytas triušis ilgiau penisi, patelės persirgusios vaginaline forma, sunkiai apsivaisina, abortuojasi, sumažėja pieno liaukų veik­la ir t.t. Jei ūkyje pastebima pastereliozės atvejų, tikslinga visus triu­šius vakcinuoti. Vakcina Pasorin-OL yra viena iš efektyviausių. Vak­cinuojama po oda. Ši vakcina gali būti naudojama tik nuo pastere­liozės arba kartu su vakcina nuo maro ir miksomatozės.

Vakcinuojami triušiukai nuo 4 savaičių amžiaus, antrą kartą – 7 savaičių. Jei triušiai pirmą kartą vakcinuojami 7 savaičių, antrą kar­tą – 10 savaičių amžiaus. Po to vakcinuojami kas 6 mėn.

Pastereliozė Lietuvoje vis labiau plinta, nes triušių augintojai daž­nai veislei įsigyja jau užkrėstus triušius. Nereikia pirkti čiaudinčių, sloguojančių triušių.