Triušių ligos

Iš viso žinoma apie 50 įvairių ligų, kuriomis suserga triušiai. Triušio negalavimo priežastys dažniausiai būna blogas maitinimas, laikymas tik narve, psichologinės traumos. Yra daug ir infekcinių ligų, kuriomis gali susirgti triušiai. Kad taip neįvyktų, triušius būtina skiepyti.

 

Nelė Gaidžiūnienė "Triušiai": „Ūkininko patarėjas“, 2002 m.

Nelė Gaidžiūnienė, Heinz Jeroch, Jolanta Šeškevičienė "Mėsinė triušininkystė": „Valstiečių laikraštis“, 2005 m.

 

Virusinė hemoraginė liga (VHTL) – maras. Susirgę šia liga triušiai gali gaišti iki 100 %. Ypač jautrūs yra veisliniai triušiai. Ši liga išplitusi daugelyje pasaulio šalių. Nuo triušių maro dažniausiai gaišta vyresnio amžiaus triušiai. Sergantiems maru triušiams būdinga letargija, mieguistumas, spazmai ar kraujingos išskyros iš nosies. Užsikrėtęs maru triušis paprastai nugaišta per 1-2 paras. Maras plinta oru, su dulkėmis, netiesiogiai per maistą, inventorių, jį platina skraidantys vabzdžiai. Greičiau liga plinta, jei triušiai nepakankamai šeriami, yra netinkamos zoohigieninės sąlygos.

Skaityti daugiau...

Triušių miksomatozė yra žinoma daugiau kaip 100 metų. Tai vi­rusine liga, kurią sukelia virusas Myxosoma leporipoxivirus, kuris savo savybėmis panašus į fibromatozės virusą.

Skaityti daugiau...

Triušių fibromatozę sukelia virusas, imunogeninėmis savybėmis giminingas miksomatozės sukėlėjui. Dėl šių virusų panašių savybių miksomatozę kartais sunku atskirti nuo fibromatozės, nes klinikiniai požymiai mažai kuo skiriasi. Fibromatozės ligos pradžioje pastebimi keli iki pipiro dydžio poodiniai mazgeliai. Per 10 dienų mazgelių padaugėja, dalis jų susilieja į stambesnius, atsiveria pūlinukai, ypač prie akių vokų. Suaugę triušiai perserga lengviau, o jaunikliai, ligai užsitęsus, sulysta ir gali nugaišti. Pratrukus mazgeliams, susidaro ša­šeliai, o pūlinukams susiliejus – didesni šašai.

Skaityti daugiau...

Pastereliozė - viena iš pagrindinių triušių infekcinių ligų, kuriai būdingas didelis gyvūnų sergamumas ir gaištamumas. Dėl šios ligos triušių augintojai patiria didelius nuostolius. Šią ligą sukelia bakterija Pasteruella. Ligos eiga gali būti ūmi, poūmė ir lėtinė. Ūmia pasterelioze susirgusių triušių kūno temperatūra pakyla iki 41-42° C, kvėpavimas padažnėja, prasideda sloga, viduriavimas. Triušiai, susirgę šia forma, nugaišta per 1-2 paras. Dažniausiai triušiai serga lėtine pastereliozės forma. Triušiams diagnozuojamas rinitas – iš nosies landų teka pūlingos išskyros, dažnai pažeidžiami plaučiai. Triušių pastereliozė pasireiškia, ne tik kvėpavimo takų ligomis, bet ir vidinės ausies uždegimu, septicemija, meningitu ir kt.

Skaityti daugiau...

Šią ligą sukelia Trichophyton mentagrophytes. Ji daugiau paplitusi tarp lapių, šinšilų ir kitų kailinių žvėrelių, tačiau pastaraisiais metais ja vis dažniau serga ir triušiai. Užsikrėtę trichofitoze triušiai blogai auga, su­trinka veisimosi procesas, pakenkiamas kailiukas: atsiranda matinių dė­mių, iškrinta plaukai, matyti smulkios pleiskanos, apvalios nuplikusios įvairaus dydžio pleiskanotos dėmės. Trichofitozei gydyti taikomos įvai­rios gydymo priemonės, kurios net gydytojo rekomenduotos ne visada būna efektyvios.

Skaityti daugiau...