Triušių šėrimas priklauso nuo metų sezono. Vasarą jie šeriami žole pridedant nedaug šieno ir koncentruotųjų pašarų; žiemą – šienu, šakniavaisiais, šakniagumbiais, koncentruotaisiais ir mineraliniais pašarais.


Šeriant triušius svarbu žinoti:
• Šerti geros kokybės, pilnaverčiais pašarais. Žiemai pašarus laikyti taip, kad nesugestų.
• Taupiai šerti – duoti tiek, kad triušiai pašarus suėstų per trumpą laiką (išskyrus šieną).
• Pašarus keisti ne iš karto, pavyzdžiui, pamažu pereiti nuo šėrimo sausais pašarais prie šėrimo žole ir atvirkščiai.
• Pašarus dėti tik į ėdžias ir šertuves, laikytis higienos reikalavimų.
• Paros pašarų davinį sudaryti iš įvairių pašarų.
• Triušius šerti vienu, nustatytu laiku.
• Nepamiršti duoti medžių jaunų šakelių (jas grauždami triušiai nutrina augančius kaplius).
• Pridėti į pašarų davinį vitaminų ir mineralinių medžiagų (ypač žiemą).
• Gertuvėse neturi trūkti švaraus vandens.

Kad triušiai pašarus geriau suvirškintų, reikia laikytis tinkamo šėrimo režimo ir higienos. Jie turi būti šeriami vienu laiku. Suaugusius triušius ir vyresnį
kaip 3 mėn. prieauglį pakanka šerti 2 kartus per parą. Triušingas ir žindančias pateles, iki 3 mėn. prieauglį ir penimus triušius reikia šerti 2-3 kartus
per parą. Žiemą 2 kartus šeriamiems triušiams iš ryto duodama pusė paros normos koncentratų, šakniavaisiai, o vakare – likusi pusė koncentratų ir
šienas; vasarą iš ryto ir vakare duodama po pusę normos koncentratų ir žolės. Šeriant 3 kartus, sultinguosius pašarus reikėtų duoti dieną. Jei iš karto
šeriama kelių rūšių pašarais, pirmiausia duodami koncentratai, po to žolė, sultingieji pašarai arba šienas. Negalima triušiams duoti drėgnos, prieš šėrimą
pakaitusios (krūvoje, maiše ar kupetoje) žolės, nes nuo jos pučia skrandį ir žarnyną. Tokią žolę prieš šerdami būtinai pradžiovinkite.

 

Literatūra: Dr. E.Tarvydienė "Patarimai triušių augintojams"